Prieinama apie jūsų sveikatą – ligų prevencija

Gingivitas, kuriam būdingas dantenų uždegimas ir kraujavimas valant dantis, yra labai dažna situacija nėštumo metu, ypač dėl po antrojo nėštumo mėnesio vykstančių hormoninių pokyčių, dėl kurių dantenos tampa jautresnės. Tačiau gingivitas nėštumo metu nėra rimtas ir nerodo prastos burnos higienos.

Stuburo lūžis yra rimta problema, galinti sukelti nuolatinį kojų ar kūno paralyžių, priklausomai nuo paveikto slankstelio. Paprastai stuburo lūžius sukelia eismo įvykiai, kritimai iš didelio aukščio ar sporto nelaimingi atsitikimai, tačiau tokio pobūdžio traumos gali atsirasti ir spontaniškai pacientams, sergantiems osteoporoze ar kaulų navikais, dėl stulpelio kaulų susilpnėjimo.

Kūdikio raktikaulio lūžio gydymas paprastai atliekamas tik imobilizavus pažeistą ranką. Tačiau dažniausiai imobilizuojančio stropo naudoti nebūtina, kaip ir suaugusiems, tik patartina pažeistos pusės rankovę prie kūdikio drabužėlių pritvirtinti, pavyzdžiui, vystyklų segtuku, taip išvengiant staigių judesių su ranka.

Anosognozija yra sąmonės netekimas ir pačios ligos bei jos apribojimų neigimas. Paprastai anosognozija yra neurologinių ligų simptomas arba pasekmė ir gali būti dažna ankstyvose Alzheimerio ligos, šizofrenijos ar demencijos stadijose, pavyzdžiui, dažniau vyresnio amžiaus žmonėms.

Nosies lūžis įvyksta, kai dėl tam tikro smūgio šioje srityje lūžta kaulai ar kremzlės, pvz., dėl griuvimų, eismo įvykių, fizinės agresijos ar kontaktinio sporto. Gydymas paprastai skirtas skausmui, patinimui ir kraujavimui iš nosies sumažinti naudojant skausmą malšinančius ar priešuždegiminius vaistus, tokius kaip dipironas ar ibuprofenas, o po to, jei reikia, atliekama kaulų išlyginimo operacija.

Raktikaulis lūžta dėl automobilio, motociklo ar kritimo avarijos. Jį galima atpažinti pagal požymius ir simptomus, tokius kaip skausmas ir vietinis patinimas bei sunkumas judant ranką, taip pat vaizdinių tyrimų rezultatai, nurodyti ortopedas.

Pagyvenusių žmonių galvos svaigimas yra vienas dažniausių nusiskundimų nuo 65 metų amžiaus, apibūdinamas kaip disbalanso jausmas ir regėjimo pokyčiai, kuriuos gali lydėti pykinimas ir vėmimas. Dažnėjant galvos svaigimui, pagyvenę žmonės ima bijoti nukristi, tampa sėslesni, jiems sunkiau atlikti kasdienes veiklas, žema savigarba ir polinkis izoliuotis.

Glaukoma yra lėtinė akies liga, dėl kurios padidėja akispūdis, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, dažniausiai negrįžtamą aklumą. Nors gydymo nėra, akispūdį galima kontroliuoti ir simptomus sumažinti tinkamai gydant. Taigi idealu yra tai, kad įtarus, kad sergate šia liga, reikėtų kreiptis į oftalmologą, kad būtų pradėtas gydymas, kuris gali apimti akių lašų, tablečių vartojimą ar net operaciją.

Dantenų skausmas gali atsirasti, kai per stipriai valote dantis arba netinkamai naudojate siūlą. Tačiau dažnas dantenų skausmas gali rodyti rimtesnes situacijas, kurias reikia gydyti, pvz., gingivitą, pienligę ar burnos vėžį. Dantenų skausmo gydymą turėtų nurodyti odontologas, atsižvelgdamas į skausmo priežastį, o dėl skausmo priežasties gali būti nurodytas specifinis gydymas ir priemonės, padedančios sumažinti skausmą ir diskomfortą, pvz.

Hepatitas C yra lėtinis kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas ir, skirtingai nei nuo hepatito A ir B, nuo hepatito C nėra vakcinos. Vakcina nuo hepatito C dar nesukurta, todėl ligą svarbu kontroliuoti profilaktinėmis priemonėmis ir gydytojo rekomenduotu medikamentiniu gydymu.

Ūmus nekrozinis opinis gingivitas yra sunkus dantenų uždegimas, sukeliantis labai skausmingas, kraujuojančias žaizdas, dėl kurių gali pasunkėti kramtymas. Šio tipo dantenų uždegimas dažniau pasitaiko skurdžiose vietose, kur nėra tinkamos mitybos ir kur higienos sąlygos yra labai nestabilios, todėl dantenos tampa jautresnės bakterinėms infekcijoms.

Kepenų adenoma, taip pat žinoma kaip kepenų ląstelių adenoma, yra retas gerybinis kepenų navikas, kurį gamina pakitęs hormonų kiekis, todėl dažniau serga 20–50 metų moterys, po nėštumo arba dėl pvz., ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas.

Prisirišusio prie lovos žmogaus vystyklai turi būti tikrinami kas 3 valandas ir keičiami kiekvieną kartą, kai yra sutepti šlapimu ar išmatomis, kad būtų patogiau ir neatsirastų vystyklų bėrimas. Taigi gali būti, kad per dieną dėl šlapimo sunaudojamos mažiausiai 4 sauskelnės.

Nors tai gali kelti susirūpinimą, juodo šlapimo atsiradimą dažniausiai sukelia nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, valgant tam tikrą maistą ar vartojant naujus gydytojo paskirtus vaistus. Tačiau tokią šlapimo spalvą gali sukelti ir rimtesnės sveikatos problemos, pvz.

Daugiaprofesionalų sveikatos priežiūros komandą sudaro sveikatos priežiūros specialistų grupė, kuri dirba kartu, siekdama skatinti greitesnį ir efektyvesnį paciento sveikimą. Daugiadalykę komandą gali sudaryti įvairūs sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, gydytojai, slaugytojai, mitybos specialistai, psichologai ir kineziterapeutai, o komandos sudėtis gali skirtis priklausomai nuo siekiamo tikslo.

Degeneracinė disko liga – tai pakitimas, dažnai nustatomas atliekant vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno spinduliai, magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija, o tai reiškia, kad tarpslankstelinis diskas, esantis tarp kiekvieno stuburo slankstelio, išsigimsta, ty praranda.

Yra daugiau nei 55 medicinos specialybės, todėl svarbu žinoti, pas kurį gydytoją kreiptis dėl specializuoto gydymo. Paprastai bendrosios praktikos gydytojas yra labiausiai nurodytas gydytojas, norintis pasitikrinti arba pradėti diagnozuoti ir gydyti ligas.

Pirmoji disko išvaržos gydymo forma yra priešuždegiminių vaistų ir fizinės terapijos vartojimas, siekiant sumažinti skausmą ir sumažinti kitus simptomus, pvz., sunkumus judinti galūnes ar dilgčiojimą. Kitos alternatyvios galimybės, pvz., akupunktūra, pilatesas ar kai kurių arbatų naudojimas, taip pat gali padėti papildyti medicininį gydymą, sustiprinti vaistų poveikį ir dar labiau sumažinti diskomfortą.