10 alterações da menstruationção: kas tai gali būti (ir ką daryti)

Pakeitimai, pvz., rudos menstruacijos, užsitęsusios, nereguliarios ar gausios menstruacijos, gali rodyti rimtesnes ligas, tokias kaip endometriozė, fibroma, hipotirozė ar net vėžys.

Tačiau kartais šie menstruacijų pokyčiai gali turėti ir ne tokių rimtų priežasčių, kaip stresas, svorio kritimas ir netinkama mityba, arba netgi gali būti laikomi normaliais, pavyzdžiui, nereguliarus brendimo ir menopauzės metu.

Svarbu pasikonsultuoti su ginekologu, kai nuolat pasikeičia mėnesinių ciklas, kad būtų galima atlikti išsamesnį įvertinimą. Žinokite, kada kreiptis į ginekologą.

Dažniausi menstruacijų pokyčiai:

1. Vėlyvas laikotarpis

Pavėluotas laikotarpis paprastai užtrunka daugiau nei 35 dienas. Šis pokytis dažniau pasireiškia moterims, kurioms neseniai buvo pirmosios mėnesinės, arba toms, kurioms artėja menopauzė. Tokiomis aplinkybėmis menstruacijos gali prasidėti iki 45 dienų, o tai vadinama oligomenorėja.

Tačiau stresas, nerimas, netinkama mityba, intensyvus fizinis krūvis ar svorio metimas taip pat gali vėluoti mėnesines. Be to, visada reikia įvertinti nėštumo galimybę, taip pat kitas priežastis, tokias kaip policistinių kiaušidžių sindromas, hipotirozė ar hiperprolaktinemija. Patikrinkite kitas vėlyvų menstruacijų priežastis ir ką daryti.

Ką daryti: kai vėluojama daugiau nei 35 dienas, svarbu atsižvelgti į kitas priežastis, todėl svarbu pasikonsultuoti su ginekologu dėl išsamesnio įvertinimo, ypač nėštumo galimybė.

Įveskite savo duomenis į žemiau esančią skaičiuotuvą ir patikrinkite, kada turėtų ateiti mėnesinės:

2. Užsitęsusios menstruacijos

Užsitęsusios menstruacijos, vadinamos menoragija arba hipermenorėja, yra menstruacijos, kurios trunka ilgiau nei 7 dienas ir gali atsirasti dėl įprastų hormoninių pokyčių brendimo metu arba prieš menopauzę arba dėl endometriozės, miomų, hipotirozės ar net dėl specifinių moterų reprodukcinės sistemos problemų, tokių kaip apsigimimai.

Ką daryti: Svarbu pasikonsultuoti su ginekologu, kad nustatytų teisingą priežastį ir pradėtų tinkamiausią gydymą. Sužinokite, kaip gydomos užsitęsusios menstruacijos.

3. Gausios menstruacijos

Gausrios menstruacijos, dar vadinamos menoragija, pasireiškia tada, kai moteriai labai plūsta menstruacijos, dažniausiai su gausesniu kraujavimu nei per ankstesnius menstruacinius ciklus. Tokiais atvejais gali būti, pavyzdžiui, gimdos fibroma, vario IUD naudojimas, intrauteriniai polipai, antikoaguliantų vartojimas arba krešėjimo sutrikimai.

Ką daryti: Rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į ginekologą, nes jei kraujavimas labai stiprus, kraujo netekimas gali sukelti anemiją arba turėti rimtesnių priežasčių. Tokiais atvejais gali prireikti vaistų, pvz., priešuždegiminių ar estrogenų turinčių vaistų, kurie padėtų sulėtinti srautą. Peržiūrėkite kitus gausių menstruacijų simptomus ir kaip jas gydyti.

4. Rudos menstruacijos

Rudos menstruacijos, panašios į kavos tirščius, daugeliu atvejų nerodo jokių problemų, dažniausiai atsiranda menstruacinio ciklo pabaigoje, nes išvarytas kraujas yra senesnis ir gali tapti rusvas.

Tačiau rudos mėnesinės gali atsirasti ir moterims, kurios naudoja kontraceptinį implantą rankoje, keičiant vieną geriamąją kontraceptinę tabletę kita arba dėl rytinių kontraceptinių tablečių vartojimo. Kitos priežastys yra stresas, priešmenopauzė arba policistinės kiaušidės, tačiau tai taip pat gali būti persileidimo požymis. Žinokite, kada rudas laikotarpis yra įspėjamasis ženklas.

Ką daryti: rudos mėnesinės gali būti susijusios su menstruacijų pabaiga arba su kokių nors kontraceptinių priemonių vartojimu, nereikalaujant jokio specialaus gydymo. Tačiau svarbu kreiptis į ginekologą, ypač esant nėštumui, vėlyvoms mėnesinėms ar kraujavimui ne mėnesinių metu.

5. Nereguliarios menstruacijos

Nereguliarios menstruacijos atsiranda, kai mėnesinių ciklo trukmė, kuri paprastai svyruoja nuo 21 iki 35 dienų, nuolat kinta, todėl menstruacijos skirtingais ciklais ateina anksčiau arba vėliau.

Paprastai šis pokytis būdingas per pirmuosius 2 metus po pirmųjų menstruacijų ir artėjant menopauzei, tačiau kitos priežastys yra stresas, nerimas, netinkama mityba, intensyvus fizinis krūvis ir svorio metimas. Be to, kontraceptikų naudojimas ir keitimas, policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė ir gimdos fibroma taip pat gali būti atsakingi už pažeidimus. Sužinokite daugiau priežasčių, dėl kurių gali atsirasti nereguliarių menstruacijų.

Ką daryti: Rekomenduojama pasikonsultuoti su ginekologu, kad būtų nustatyta nereguliarių menstruacijų priežastis. Be to, taip pat svarbu laikytis subalansuotos mitybos, kasdien taikyti streso mažinimo priemones ir atlikti tinkamus fizinius pratimus.

6. Mažos menstruacijos

Rengtos menstruacijos, vadinamos hipomenorėja, yra normalios moterims, kurios vartoja kontraceptikus, ir gali atsirasti dėl natūralaus moters senėjimo proceso ir būti priešmenopauzės požymis, o ne ginekologinės problemos.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, stresas, per didelis fizinis aktyvumas, gimdos kaklelio stenozė, hormoniniai pokyčiai dėl policistinių kiaušidžių sindromo ar hipertiroidizmo, menstruacijų skaičius taip pat gali būti mažas. Žr. kitas menstruacijų trūkumo priežastis ir ką daryti.

Ką daryti: Svarbu išlaikyti subalansuotą mitybą, užsiimti pakankama fizine veikla ir imtis priemonių, mažinančių stresą, tačiau taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti ginekologas, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

7. Trumpas laikotarpis

Mėnesinių trukmė yra maždaug 4–7 dienos, tačiau kiekvienai moteriai ji gali skirtis, ir net jei menstruacijos trunka tik 3 dienas, kurios gali atrodyti trumpas laiko tarpas, tai gali būti situacija normali, kol moters mėnesinių ciklas yra reguliarus.

Dažniausiai trumpos menstruacijos nerodo problemos, tačiau jei menstruacijų trukmė skiriasi nuo įprastos, trumpos menstruacijos gali rodyti hormoninius pokyčius, policistinę kiaušidę, stresą, atsiradusį dėl kontraceptikų vartojimo. oralinis arba netgi rodo, kad moteriai prasideda menopauzė.

Ką daryti: Dažniausiai šis pokytis nekelia nerimo, tačiau, ypač kai menstruacijos trunka trumpiau nei įprastai, svarbu pasikonsultuoti su ginekologas dėl išsamesnės apžvalgos.

8. Skausmingos menstruacijos

Skausmingos menstruacijos dar vadinamos dismenorėja ir dažniausiai atsiranda dėl padažnėjusių gimdos susitraukimų, siekiant pašalinti endometriumą, kuris yra vidinis gimdos sluoksnis, sukeliantis mėnesinių mėšlungį.

Nors moterys dažnai patiria diskomfortą ar nestiprų mėšlungį menstruacijų metu, kai mėšlungis yra labai stiprus ir sukelia skausmingas menstruacijas, tai gali rodyti tokias problemas kaip endometriozė, gimdos mioma, dubens uždegiminė liga ar policistinės kiaušidės. Sužinokite apie kitas skausmingų menstruacijų priežastis ir kaip jas gydyti.

Ką daryti: kai menstruacijos labai skausmingos, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, nes net ir nenustačius priežasties, kai kurie vaistai, pvz., nuo uždegimo o kontraceptikai gali būti naudojami skausmui malšinti ir moterų komfortui pagerinti.

9. Menstruacijos su gabalėliais

Mėnesinės su gabalėliais atsiranda, kai kraujavimas atsiranda su krešuliais ir gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių, ypač kai padaugėja estrogenų, dėl kurių endometriumas tampa tvirtesnis ir gali atsirasti gabalėlių, kai šis sluoksnis nusileidžia.

Nors tokia situacija dažniausiai yra normali, kai kuriais atvejais ją gali sukelti, pavyzdžiui, endometriozė, anemija ar mioma. Be to, mėnesinės su gabalėliais gali rodyti persileidimą, kai tai įvyksta nėščioms moterims. Žr. kitas mėnesinių su gabalėliais priežastis ir ką daryti.

Ką daryti: Dažniausiai nėra jokio susirūpinimo, tačiau svarbu pasikonsultuoti su ginekologu, ypač kai moteris yra nėščia arba jei pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus skausmas ir yra silpnumas.

10. Kraujavimas ne mėnesinių metu

Kraujavimas, atsirandantis ne menstruacijų metu, dar vadinamas metroragija arba tepimu. Šis kraujavimas gali būti didesnis, dažniau nei kartą per mėnesį ir gali būti nereguliarus.

Pirmuosius tris kontraceptikų vartojimo mėnesius arba moteris pamiršta juos išgerti, dažnai pasitaiko kraujavimas, tačiau gali išsivystyti vėžys, gimdos polipai, fibromos, kraujo krešėjimo ligos, nėštumas ir persileidimas. taip pat gali būti tokio kraujavimo priežastis. Žr. kitas kraujavimo priežastis ne mėnesinėms ir kada kreiptis į gydytoją.

Ką daryti: Rekomenduojama pasikonsultuoti su ginekologu, kad būtų nustatyta kraujavimo priežastis ir būtų pradėtas tinkamiausias gydymas.