Convulsão: what é, simptomai, priežastys ir ką daryti

Priepuolis yra sutrikimas, kai dėl per didelio elektrinio aktyvumo kai kuriose smegenų srityse nevalingai susitraukia kūno ar jo dalies raumenys, dėl kurio gali atsirasti drebulys, raumenų spazmai, pvz., šlapimo pūslės kontrolės praradimas ir sąmonės netekimas.

Daugeliu atvejų priepuolis yra išgydomas ir gali niekada nepasikartoti, ypač jei jis nėra susijęs su neuronų problema. Tačiau jei tai atsitiko dėl rimtesnės sveikatos problemos, pavyzdžiui, epilepsijos ar net organų nepakankamumo, gali prireikti tinkamai gydyti ligą, be to, norint kontroliuoti jos pradžią, reikia vartoti gydytojo paskirtus prieštraukulinius vaistus.

Be gydymo, taip pat svarbu žinoti, ką daryti ištikus priepuoliui, nes didžiausia rizika vieno iš šių epizodų metu yra griūti, o tai gali sukelti traumą arba užspringimą, o tai kelti pavojų gyvybei.

Priepuolio simptomai

Norėdami sužinoti, ar tai tikrai priepuolis, galima pastebėti keletą požymių ir simptomų, iš kurių pagrindiniai yra:

• Staigus kritimas su sąmonės netekimu;
• Nekontroliuojamas raumenų drebulys sukandus dantis;
• Nevalingi raumenų spazmai;
• Drovimas arba putos iš burnos;
• Šlapimo pūslės ir žarnyno kontrolės praradimas;
• Staiga sumaištis.

Be to, prieš prasidedant priepuoliui, asmuo gali skųstis tokiais simptomais kaip spengimas ausyse, pykinimas, galvos svaigimas ir nerimo jausmas be jokios aiškios priežasties. Priepuolis gali trukti nuo 30 sekundžių iki kelių minučių, tačiau trukmė paprastai nėra susijusi su priežasties sunkumu.

Pagrindinės priežastys

Priepuolius gali sukelti kelios situacijos, iš kurių pagrindinės yra šios:

• Aukštas karščiavimas, ypač jaunesniems nei 5 metų vaikams;
• Pavyzdžiui, tokios ligos kaip epilepsija, meningitas, stabligė, encefalitas, ŽIV infekcija;
• Galvos trauma;
• Abstinencija po ilgalaikio alkoholio ir narkotikų vartojimo;
• Kai kurių vaistų nepageidaujama reakcija;
• Metabolizmo problemos, pvz., diabetas, inkstų nepakankamumas ar hipoglikemija, pvz.;
• Deguonies trūkumas smegenyse.

Karščiavimo traukuliai vaikams gali pasireikšti per pirmąsias 24 valandas nuo karščiavimo ir gali būti kai kurių ligų, pvz., otito, pneumonijos, gripo, peršalimo ar sinusito, pasekmė. Paprastai karščiavimo priepuolis nekelia pavojaus gyvybei ir nepalieka vaikui neurologinių pasekmių.

Pabrėžtas stresas taip pat gali sukelti stiprią nervų krizę, panašią į priepuolius. Dėl šios priežasties jis neteisingai vadinamas nerviniu traukuliu, bet teisingas jo pavadinimas yra konversijos krizė.

Ką daryti

Priepuolio metu svarbiausia sukurti saugią aplinką, kad žmogus nesusižalotų ir nesukeltų traumų. Norėdami tai padaryti, turite:

1. Daiktų, pvz., kėdžių, pašalinimas iš aukos;
2. Paguldykite auką ant šono ir atlaisvinkite aptemptus drabužius, ypač aplink kaklą;
3. Likite su auka, kol jis atgaus sąmonę.

Niekada neturėtumėte kišti pirštų į žmogaus burną ir nebandyti išimti jokio protezo ar daikto iš burnos vidinės pusės, nes yra labai didelė rizika, kad žmonės sukąs pirštus. Peržiūrėkite kitas atsargumo priemones, kurių reikia imtis ir ko nedaryti ištikus priepuoliui.

Jei įmanoma, atkreipkite dėmesį į priepuolio trukmę ir prireikus informuokite gydytoją.

Kaip atliekamas gydymas

Priepuolių gydymą visada turi nurodyti bendrosios praktikos gydytojas arba neurologas. Tam reikia įvertinti, ar yra kokia nors priežastis, sukelianti traukulių atsiradimą. Jei yra priežastis, gydytojas paprastai rekomenduos tinkamą tos problemos gydymą, taip pat prieštraukulinių vaistų, pvz., fenitoino, vartojimą, kad išvengtų naujo priepuolio pavojaus.

Kadangi priepuolis dažnai yra unikalus momentas, kuris nepasikartoja, gana dažnai gydytojas nerekomenduoja konkretaus gydymo ar neatlieka tyrimų po pirmojo priepuolio. Paprastai tai daroma, kai yra serijų iš eilės.

Priepuolių tipai

Priepuoliai gali būti suskirstyti į du tipus pagal smegenų dalis, susijusias su:

• Židinio priepuoliai, kurių metu pažeidžiamas tik vienas smegenų pusrutulis ir žmogus gali prarasti sąmonę ir netekti sąmonės bei turėti motorinių pakitimų;
• Generalizuoti traukuliai, kurių metu pažeidžiamos abi smegenų pusės ir dažniausiai kartu prarandama sąmonė.

Be šios klasifikacijos, priepuoliai gali būti klasifikuojami pagal simptomus ir priepuolio epizodo trukmę:

• Paprastas židininis, tai yra židininio priepuolio tipas, kai žmogus nepraranda sąmonės ir patiria jutimų, pvz., kvapų, skonių ir pojūčių, pokyčius;
• Sudėtingas židinys, kai žmogus jaučiasi sutrikęs arba svaigsta ir negali atsakyti į kai kuriuos klausimus;
• Atonic, kad žmogus praranda raumenų tonusą, apalpsta ir visiškai praranda sąmonę. Šio tipo priepuoliai gali pasireikšti kelis kartus per dieną ir trunka kelias sekundes;
• Generalizuotas toninis-kloninis, kuris yra labiausiai paplitęs priepuolių tipas, kuriam būdingas raumenų rigidiškumas ir nevalingi raumenų susitraukimai, be per didelio seilėtekio ir garsų sklidimo. Šio tipo priepuoliai trunka apie 1–3 minutes, o po priepuolio žmogus jaučiasi labai pavargęs ir neprisimena, kas nutiko;
• Nebuvimas, kuris dažniau pasitaiko vaikams ir kuriam būdingas kontakto su išoriniu pasauliu praradimas, kai žmogus kelias sekundes žiūri laisvą ir fiksuotą, grįždamas į įprastą veiklą, tarsi nieko nebūtų nutikę.

Svarbu žinoti apie priepuolių epizodus, ypač nebuvimo priepuolius, nes jie yra labai diskretiški, gali likti nepastebėti ir uždelsti diagnozę bei gydymą.